Lietuvoje antradienį buvo švenčiamos Užgavėnės – sena ir spalvinga tradicija, simboliškai kviečianti pavasarį ir palydinti žiemą. Nors už lango gamta dar nenori pasiduoti ir aiškiai primena, kad žiema dar čia pat, žmogaus širdis gyvena savu ritmu. Joje tyliai virpa sena gyvenimo paslaptis: viskas ateina savo laiku. Jaučiam, kaip pirmieji saulės spinduliai paglosto žandus, sušildo sielą ir dovanoja viltį, kad pavasaris tikrai nebetoli.
Užgavėnės – viena seniausių mūsų bendruomenės švenčių, kurios papročiai buvo itin svarbūs senoliams. Tikėta, kad šią dieną negalima sunkiai dirbti, nes tada visus metus neturėsi poilsio. Šventė kasmet minima likus septynioms savaitėms iki Velykų, o jos pagrindiniai akcentai – persirengėliai su kaukėmis, žaidimai, pokštai ir, žinoma, gardūs blynai.
Centro lankytojai kartu su darbuotojais linksmai žaidė, šoko, degino Morę, o vėliau visi susėdo prie stalo pasivaišinti skaniais blyneliais ir įvairiausiais saldumynais. Tai buvo šilta, bendrystės kupina diena, palikusi daug šypsenų ir geros nuotaikos.
